Tai neišgalvota Vilkėno dvaro istorija

1863 m. Vilkėno dvarą iš tėvo paveldėjo grafas Aleksandras Broel-Pliateris (Broël-Plater, 1845–1922). 

1880 m. buvo pradėti statyti prabangūs dviejų aukštų rūmai su belvederiu.

1897 m. rūmų statybos baigtos.

1897–1914 metai – tai rūmų „aukso metai“. Jais buvo rūpinamasi, jie buvo mylimi. Anuomet tai buvo išties šiuolaikiškas, bet kartu ir prabangus gyvenamasis namas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šeimininkai išvyko. Mums pavyko sužinoti, kad iki 1918-ųjų Vilkėno dvare gyveno vokiečių baronas Weitenhorstas.

1918 m. vasarą, kai Rusijos imperija jau buvo žlugusi, o Lietuva paskelbusi Nepriklausomybę, į savo dvarą grįžo ir šeimininkai. Kaip patys rūmai išgyveno karo metus, kas iš jų buvo pavogta ir išvežta, – mums, deja, nepavyko sužinoti.

1922 m., po grafo Aleksandro Broel-Pliaterio (1845–1922) mirties, dvaro kompleksą paveldėjo jo duktė Janina Marija (1890–1940).

Kai 1923 m. prasidėjo žemės reforma, grafai Pliateriai prarado didelę savo valdos dalį. Žemės reforma neaplenkė ir Vilkėno dvaro komplekso – žemė pradėta dalyti ir skirstyti.

1940 m. liepos 21 d. Liaudies seimas paskelbė Lietuvos SSR įkūrimą. Tais pat metais prasidėjo antrasis Lietuvos valstiečių ūkio vystymo etapas, Liaudies seimas priėmė deklaraciją ir žemę paskelbė liaudies nuosavybe – buvo uždrausta ją pirkti, parduoti ar nuomoti. Dvaras buvo nacionalizuotas.

Norisi pabrėžti, jog 1918–1946 metai yra „uždariausias“ rūmų istorijos laikotarpis. Rasti bent šiek tiek patikimos informacijos labai sunku. Aptikti nuotraukų ir žinių apie rūmų vidaus įrengimą – neįmanoma misija (viliamės, kad tik kol kas).

Žinoma tik tiek, kad karo metu, kol Švėkšną buvo užėmę vokiečiai, Janinos Marijos ir Jurgio Broel-Pliaterių sūnus grafas Aleksandras Broel-Pliateris (1913–1997) gyveno Švėkšnos dvare, o Vilkėno dvaro kompleksas buvo perleistas vokiečiams. 1943 m. grafas Aleksandras Broel-Pliateris vedė Feliciją Laimę Verešilkaitę (1921–2015). Dėl savo kilmės tapti grafiene ji negalėjo, o tokioje nelygioje santuokoje moteriai šį titulą galėdavo suteikti tik monarchas, pavyzdžiui, imperatorius. 1944 m. grafas Aleksandras kartu su žmona išvyko į Vokietiją, o vėliau – į JAV.  

1946 m. rūmų pastate buvo įkurti vaikų namai, o 1959 m. jie buvo pertvarkyti į mokyklą-internatą. Sudegusios arklidės buvo perstatytos ir paverstos mokyklos klasėmis, valgykla bei skalbykla. 

1979 m. mokykla-internatas iš dvaro komplekso išsikraustė.

1980 m. dvaro kompleksas buvo perduotas Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai. Pradėti pasiruošimo restauravimui darbai. Tačiau, pasak liudininkų, tuo pat metu rūmų rūsyje buvo sunaikintos akmeninės grindys, o vietoje jų priberta smėlio. Kam? Kol kas nesuprantame.

1980–1984 m. archyvų bylose yra salių nuotraukų, kuriose matyti tai, kas tuo metu buvo išlikę. Dar buvo krosnys, tinko dekoras, parketas. Jų būklė buvo skirtinga, bet anaiptol ne baisi, taigi, jei nagingi restauratoriai būtų ėmęsi darbo – galbūt… 

Ak, tiesa, sovietmečiu baldai, paveikslai bei kiti rūmuose išlikę daiktai buvo perduoti Telšių „Alkos“ muziejui (didžioji dalis) ir Švėkšnos muziejui (mažesnė dalis).

1991 m. subyrėjo TSRS, kūrėsi Lietuvos Respublika. Rūmai stovėjo tušti. Tuomet ne restauravimas rūpėjo.

1993 m. Vilkėno dvaro kompleksas buvo grąžintas grafui Aleksandrui Broel-Pliateriui.

1997 m., mirus grafui Aleksandrui Broel-Pliateriui, Vilkėno dvaro kompleksą paveldėjo jo našlė Felicija Laimė Pliaterienė. 

2007 m. pradėtas restauruoti fasadas.

2008 m. pradėti darbai rūmų viduje, Tiesą sakant, geriau jie apskritai nebūtų prasidėję. Taip, mūsų žinios ir patirtis leidžia mums vertinti atliktų darbų lygį. Vadinti tai restauravimu – sunku. Tai veikiau panašu į gerai užmaskuotą vandalizmą. 

2015 m., po Felicijos Laimės Pliaterienės mirties, visi darbai sustojo.

1993–2015 m. laikotarpiu buvo nugriautos visos krosnys, išdaužyta dalis istorinių plytelių ir t.t. 2003 m. iš parko dingo 300 kg akmuo su Vilkėno dvarą įkūrusio grafo Aleksandro Pliaterio inicialais.

Nuo 2015 m. iki 2022 m. rūmai praktiškai nebuvo saugomi, todėl, pasak liudininkų, rūmams tai buvo siaubingas metas – juos niokojo ir gamtos smūgiai, ir vandalų rankos. 

2021 m. buvo paskelbta, kad Vilkėno dvaro kompleksas parduodamas.

Pačioje 2021 m. spalio pabaigoje mes sužinojome apie paskelbtą dvaro pardavimą ir supratome, kad Vilkėno dvaras – mūsų.

2022 m. lapkričio 29 d. mūsų šeima, po kone metus trukusių kamuojančių pastangų bei nerimo, pasirašė sutartį ir tapo naujuoju savininku. Nusipirkome dvarą iš Felicijos Laimės Pliaterienės įpėdinių, taigi, iš privataus asmens, o ne iš valstybės. Nusprendėme rizikuoti ir pabandyti atkurti dvaro kompleksą, tiksliau – atsukti laiką atgal ir grįžti į „aukso metus“.

Jei tolimais 1993-aisiais, kai Vilkėno dvaro kompleksas atiteko ankstesniems šeimininkams, buvo mėginama atlikti restauravimo darbus, tai dabar, kai dvaras buvo perduotas į mūsų rankas, – jau imamasi rimtų remonto ir atkūrimo-restauravimo darbų.

Nutarėme sau, kad nenorime kapstytis praeityje ir ieškoti, kas gi iš tiesų nuo 1991 m. iki 2022 m. viską iš rūmų grobstė ir net plytas išnešiojo, siekdami praturtėti. Žinia, vogti daiktai ir tokiais būdais gauti pinigai laimės neatneša. O mes juk turime kur kas rimtesnių bei atsakingesnių reikalų – atkurti dvaro kompleksą. Laukia ilgi remonto, atkūrimo ir restauravimo darbų metai.

P. S. Jei turite informacijos apie rūmus ir dvaro kompleksą ar jų nuotraukų – prašome parašyti mums. Būsime dėkingi ir džiaugsimės bet kokia informacija, kuri mums padės atkurti Vilkėno rūmus ir grąžinti jiems senąją didybę bei grožį.